Draugaukim 

PradžiaSpaudoje

Žurnalas "Lietuvė" - Šilko paviliota, 2013 04

Dažniausiai žmonės perka ką nors išskirtinio pažymėdami kokią nors sukaktį ar jiems svarbų įvykį. Tai supratusi nepaprastų, ant šilko tapytų darbų autorė Lina Eglė Urbonaitė sukūrė elektroninę parduotuvę „L DOVANOS“. Jeigu Jums reikia padrąsinimo pradėti savo verslą, paskatinimo derinti darbą ir pomėgius, šita istorija įkvėps Jus.

 Atradimai per nusivylimus 

Dažnai manoma, kad šilko dekoravimas yra šių laikų madinga veikla, tačiau šis menas buvo žinomas Kinijoje jau prieš kelis tūkstančius metų. Vėliau jis išpopuliarėjo Japonijoje, kur tapymas ant šilko buvo derinamas su batika ir šibori technika. Lina Eglė Urbonaitė taiko beveik visas technikas: įvairų kontūravimą, batiką, šibori, laisvą liejimą. Derindama įvairais technikas viename darbe, sukuria įdomesnius efektus, tekstūras, piešinys tampa gyvesnis, yra kur paganyti akis. Darbų autorė vis ieško naujų sprendimų. Lina Eglė prisipažįsta, kad pirmuosius darbus darė su neprofesionaliais dažais, bet labai greit suprato, kad tokia kokybė jos netenkina, nes šilkas praranda savo tikrąjį žavesį: minkštumą, švelnumą, blizgesį. Dirbti su profesionaliais dažais – tai pradėti viską iš naujo… Profesionalūs dažai yra tvirtinami sudėtingu garinimo metodu. Pirmasis garinimas jos kūrybos kelyje patyrė fiasko, ant šilko nupieštas piešinys buvo sugadintas, tačiau ji pamatė, koks šilkas gali būti minkštas, švelnus ir blizgus. Tokios motyvacijos šiai žaviai moteriai užteko, kad paprakaituotų ieškodama būdų, kaip perprasti tą garinimo procesą. Dirbant su profesionaliais dažais ne tik šilkas išlaiko savo tikrąjį žavesį, bet ir darbas tampa ilgalaikis, spalvos neblunka, nenusiplauna.

 Fotografė Lina Tomkevičienė

Darbuose tik teigiamos emocijos
Senovėje išmokstant išgauti vis daugiau sudėtingų spalvų, tapymui ant šilko naudojama spalvų paletė nuolat plėtėsi. Savo darbuose Lina Eglė naudoja beveik visas spalvas. Pasak jos, visos spalvos ir visi jų atspalviai, intensyvumai yra reikalingi. Ji stengiasi, kad spalvų deriniai būtų linksmi, ramūs, svajokliški ar kitaip teigiamai nuteikiantys. Visuose darbuose vengiama niūrumo, tragizmo ir kito negatyvo, nes to, pasak menininkės, apstu mūsų kasdieniame gyvenime. Spalvos, atvaizduoti objektai veikia žmones nepriklausomai nuo to, ar tai jie supranta ir priima, ar paprasčiausiai neigia. Viskas, kas yra mūsų aplinkoje (namuose, darbe ir garderobe), ypač tai, ką matome reguliariai ir ilgai, mus veikia. Lina Eglė Urbonaitė daro taip, kad aplinka būtų prisotinta tuo, kas kelia nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Ji siekia tuo pripildyti savo kūrybą. „Daug moterų stengiasi labiau pasislėpti nei atsiskleisti. Dažnai taip būna dėl baimės, kad nebus priimtos tokios, kokios yra“, – savo patirtimi dalinasi Lina Eglė. Savo kūryba ji ir nori padrąsinti moteris. Pasak Linos Eglės, tik tie, kas išdrįsta būti savimi, realizuoja save gyvenime ir būna laimingi. Ji yra įsitikinusi, jog bet kuris daug pasiekęs žmogus tiesiog buvo savimi.


Pagarba tradicijai
Tradicijose yra sukaupta visa laiko patikrinta liaudies išmintis. „Gerbiu tradicijas. Ir kuo geriau jas suprantu, tuo labiau sąmoningai jas gerbiu“, – prisipažįsta Lina Eglė. Tradiciniai batikos motyvai yra medžiai, gėlės, lapai, įvairūs gyvūnai, fleitininkai, medžioklės scenos, stilizuoti kalnai, geometrinės figūros. „Savo darbuose taip pat naudoju įvairius augalų, gyvūnų motyvus, formas, runas, kai kur užrašau palinkėjimą – afirmaciją. Labai patinka suasmeninti konkrečiam žmogui kuriamą šaliką, papuošalą ar kitą aksesuarą“, – pasakoja menininkė. Mados L. E. Urbonaitė savo kūryboje niekada nesivaikė, nes, pasak jos, vaikytis mados yra paaugliukų ar savęs nesuradusių žmonių poreikis. Ji kuria tiems, kas nori pabrėžti savo stilių, asmenybę.

Nuo eskizo iki darbo
„Kiekvienam darbui turiu subręsti. Tik tada imu teptuką. Ir dar… Turiu būti puikiai nusiteikusi. Kuriu aksesuarus žmonėms, todėl jaučiu atsakomybę už tai, ką į darbus įdedu“, – atsakingai sako Lina Eglė. Iš pradžių ji stengėsi viską daryti pagal pirminę idėją ir eskizą. Jei jau kas neišeidavo kaip būdavo suplanavusi, nervindavosi ir vertino tai, kaip technikos neįvaldymą. Pamačius, kad nukrypimai nuo pirminio eskizo darbui duoda tik papildomo žavesio, suprato, jog savigrauža nereikalinga. Šilko dažai liejasi lengvai. Jeigu jie jau kur nutekėjo, tai susigėrė į šilką ir dažų nei ištrinsi nei užtapysi, tačiau dėl to ant šio pluošto galima išgauti netikėtą efektą ir iš anksto konkrečiai neapibrėžtą rezultatą. Todėl dabar ji net nesistengia pirminio eskizo ištobulinti iki detalių. „Turiu idėją, bendras eskizo linijas, zonavimą, jaučiu kokiais motyvais kokią emociją noriu perteikti, dar geriau, jei žinau kokiam konkrečiai žmogui kuriu, tada pasileidžiu kokią nors ramiai nuteikiančią muziką, pasitikiu savo vidiniu vedimu ir… tada jau geriau manęs netrukdyti“, – apie savo kūrybos specifiką pasakoja Lina Eglė. Kai ji kuria, laikas ir aplinka nebeegzistuoja. Tą ji ne kartą suprato sudeginusi pyragą… Nors nuėjo į darbo kambarį tik kelis potėpius patepti, o atsitokėjo tik užuodusi degėsio kvapelį…

PRASMĖS PAIEŠKOS KŪRYBOJE

Tai, kas gražu, paprastai yra ir harmoninga.Siekimas apsupti save grožiu – tai ne kas kita, kaip siekimas patiems tapti harmoningiems. Suprantama, vien gražių daiktų tam neužtenka. Lina Eglė Urbonaitė kuria vienetinius ar riboto tiražo aksesuarus, papuošalus, interjero detales, nes kiekvienas iš mūsų yra unikalus, todėl ir darbai yra skirti tam unikalumui išreikšti. „Labai patinka kurti turinčius prasmę aksesurus.Taip gimė šilkinės mamos ir dukters apyrankės, kaip simbolis to nematomo, jas abi jungiančio ryšio. Mažosios itin noriai pamėgdžio mamamas ir visus jų papuošalusišbando pačios“, – sako Lina Eglė.Pasak jos, nauji dalykai kūryboje gimsta dažniausia netikėtai, kartaiskieno nors užuomina taip įaudrina vaizduotę, kad net naktį sapnuojasi. Pamačius viziją, menininkė nesvarsto, ar gali tai padaryti, bet pradeda galvoti, kaip tai įgyvendinti. Tokia pačia filosofija ji vadovaujasi ir gyvenime.

 

SAVE ATRASTI YRA LAIMĖ
Lina Eglė teigia, kad kiekvienas pomėgis ir gebėjimas gali tapti pragyvenimo šaltinis arba priedas prie atlyginimo.„Visą gyvenimą patiko susikurti ką nors sau pačiai. Bandžiau vieną dekoravimo meno techniką po kitos... Tiesiog iš smalsumo. Kai pabandžiau tapybą ant šilko, supratau, kad tai man“, – prisiminė savo kūrybos pradžią Lina Eglė. Beveik 3 metus ji rinko informaciją, studijavo ir brendo. Pradėjusi kurti suprato, kad savo darbų nesandėliuos, todėl susikūrė elektroninę parduotuvę „L DOVANOS“ (www.silkodovanos.lt). L. E. Urbonaitė neabejoja, kad kiekvienas žmogus turi talentų, tik gana mažai žmonių juos paverčia pragyvenimo šaltiniu. „Būtų kur kas daugiau laimingų žmonių, jei jaunimas rinktųsi ką studijuoti ne pagal tai, kiekviena ar kita specialybė yra paklausi ir kiek gausi atlyginimo, o pagal tai, kokius talentus turi. Aš tikrai esu iš tų, kurie atrado savąjį „Aš“, tarkim, ne pačiu tiesiausiu keliu“, – atvirai savo patirtimi dalinosi elektroninės parduotuvės savininkė. Kad ir kaip bebūtų, tačiau tas aelis jaidavė labai reikalingų žinių bagažą,kurias dabar sėkmingai taiko. Taigi visai nesvarbu, kur buvot iki šiol, svarbu, kur norit būti.

 

 Straispnį parengė Lina Bačiūnaitė-Lužinienė

 

 

Go to top